pamauti

pamáuti 1. tr. užtraukti, uždėti, užsmaukti ant ko: Kailius pamáuk ant kailmaučio J. Pamóvė naujus ratus pasturgaly V.Krėv. Puodus pamóvė ant statinių Vl. Pamáuk bričkelę (ratus ant ašių užmauk), jei nenori ratais važiuot Nč. | refl. tr.: Kluonu dūlino senis Ančiulis, pasimovęs ant rankos tuščias rezgines rš. Pasimáuk važiuodamas geresnius ratus, ė tai išsiskirs ant kelio Ds. ║ užmauti apynasrį: Nei arklio pagauti, nei jo pamauti Vaižg. Ji (kumelė) labai anksti buvo pamauta į pakinktus P.Cvir. Kumelaitė pusantrų metų, o da nepamaujamà Gs. Pamáuk bėrį ir pažabok Vdžg. Te (imk) brizgilus – kol aš išpančiosiu [arklį], tu pamáuk Jrb. Jam žirgelius pašersiu, kamanėlėmis pamausiu JD967. Pagirdei žirgelį gailiom ašarėlėm, pamovei žirgelį šilkų kasnykėliais LTR(Jz). Pažeboju, pamauju apinasrį R40. | refl. tr.: Pasimauk kumelį ir nerk pas mane (ps.) S.Nėr. Ką pasimáuna, tuo ir važiuoja Lkv. Pasimauk arklį an brizgilo ir parvesk numie Kal. Pasimovė jis tą kumeluką ir veda BsPII90. ║ refl. tr. prk. įgriebti, priveikti, paimti į savo rankas: Jau jį tas sukčius pasimóvė Alk. Boba vyrą pasimóvė (vyras turi klausyti jos) Alk. Dabar aš jį tai pasimoviau su vekseliais Vv. ║ refl. tr. truputį kilstelėti (maunant): Pasmovė kelnes Lp. Klausyk klausyk, ponas! – pasakė žydas, pasimovęs (pasiraitojęs) rankoves ir eidamas prie jo išskėstom rankom rš. ║ refl. apsivilkti: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs, po kaklu skersai ruožuotą raištį pasikabinęs J.Balt. 2. tr. pasmeigti: Ant aksties pamauta žuvis J. Prieš liepsną kepė pamautą ant iešmo gabalą mėsos LzP. Tu žalty! Ant šakalio pamausiu! B.Sruog. Juozapas ryšį verpalų, pamovęs ant lazdos, užsivertė sau ant kupros rš. Tą neša, ant šakės pamóvę Vgr. Jį pamovė ant durtuvų ir iškėlė A.Janul. | refl.: Bešokdamas par torą, buvo pasimovęs ant tvoros Šts. Krisdamys ant basliais, tyčiomis įkaltais, pasimovė S.Dauk. 3. intr. greitai nueiti, pabėgti: Pamatėm, kad lauksargis ateina, ir mes pakrūmėm pamóvėm su visom kliūgom (vytelėmis) Jnšk. 4. intr. galėti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Anie abudu pamauną̃, greit neapsigers Užv. 5. intr. smarkiai padirbėti, paplušėti: Lig pusdienėlio pamausiu ir, aš misliju, tą žemę subaigsiu arti Jnšk. 6. tr. nusiųsti: Du laišku pamóviau Krš. Pasiutęs tų vaikų mylėjimas: paprašo katras – še, šimtus ir pamóvusi Krš. 7. tr. pakišti, duoti: Pamóvė po penkdešimtę, ir paleido Bržr. ║ parodyti: Kitą sykį jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi Žem. Pamáuna kūlokus po barzda, ir tylėk Rod. ║ prk. pasakyti: Pamóviau teisybę į akis Šts.

◊ ant liežùvio [gálo] pamáuti (pasimáuti) apšnekėti: Ana turia tą žmogų ant liežuvio galu pamovusi Dr. Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio Šts. Ana ant liežuvio mane pasimovusi, t. y. pasikandusi, vis kalba apie mane negerai J.

\ mauti; antmauti; apmauti; atmauti; įmauti; išmauti; numauti; pamauti; parmauti; permauti; pramauti; primauti; sumauti; užmauti